- vyrpalaikis
- výrpalaikis sm. (1) KI682, NdŽ, DŽ1, vyrpalaĩkis (2) KŽ; D.Pošk, Rtr, FrnS25 menk. 1. menkai subrendęs vyras: Kas tai? Tuodu vyrpalaikiu! Vd. Vyrpalaikelis D.Pošk. 2. niekam tikęs vyras, sutuoktinis: Neprašyk, girdi, vyrpalaikio, pasiimk pati, viskas čia – tavo J.Balt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
